Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
mėčioti — mėčioti, ioja, iojo iter. mesti. 1. K mėtyti, svaidyti: Nemėčiok uogų an žemės – traiškos Žlb. Gentys ir bendrai mėčiojo į ugnį meškos ir lūšių nagus, raudodamys ir garbindamys jo karės darbus S.Dauk. Po sodelį vaikščioju, obuolėlius mėčioju (d.) … Dictionary of the Lithuanian Language
mėčioti — vksm. Vaikai̇̃ mėčiojo akmenukùs į vándenį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atmėčioti — 1. tr. mėčioti iki kurios nors vietos, mėčiojant pasiekti, atmėtyti: Atmėčio[ja] kulkas ir į Skuodą, nors frontas, sako, Liepojo[je] Šts. 2. refl. atsisakinėti: Dabar jie vėl atsimėčioja [nuo savo žodžio, sutarties] Škn. mėčioti; antmėčioti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
mėtyti — mėtyti, o, ė iter. mesti. 1. SD31,147,331, K svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto Ds. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu R339. Ei, mėtė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais JD1250. Kad jau gerai išgerdavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamėčioti — pãmėčioti, ioja, iojo žr. pamėtoti: 1. K Kam pãmėčioti KII81. 2. refl. Ko atėjai pamėčiotis iš mano vargo?! LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
antmėčioti — (ž.) tr. užmėčioti: Ant ežių reik šakų antmėčioti, kad vištos nekastum KlvrŽ. mėčioti; antmėčioti; apmėčioti; atmėčioti; įmėčioti; išmėčioti; numėčioti; pamėčioti; … Dictionary of the Lithuanian Language
apmėčioti — tr. 1. mėčiojant pridengti, apmėtyti: Apmėčiok daigus žabais, kad vištos nelįstų Rm. 2. audinio, drabužio pakraščius apsiūti, kad nebrigztų: Iš pradžių gizelis tik apmėčioti ir ardyti tegauna Brs. 3. refl. tr. atidavinėti: Apsimėčiojau skolas –… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsigumečioti — apsigùmečioti apsirišti, apsimuturiuoti kuo nors: Apsigùmečiok gerai, ba šiandien labai šalta Srj. gumečioti; apsigumečioti … Dictionary of the Lithuanian Language
gumečioti — gùmečioti, ioja, iojo tr. rišti, muturiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išmėčioti — tr. 1. J išsvaidyti: Išmėčiojau strypus, dabar reik surinkti KlvrŽ. ║ prk. išleisti: Išmėčio[jo] piningus vienu vakaru Vn. 2. nejučiomis po vieną pamesti, išmėtyti: Išmėčio[ja] pirštines KlvrŽ. Gerai susirišk, ka[d] neišmėčiotumi KlvrŽ. Arkliai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
leidinėti — leidinėti, ėja, ėjo iter. dem. leisti. 1. duoti vis įeiti: Ar mes čia kelsimės juos leidinėti (įleisti po vieną)?! Rm. 2. suteikinėti laisvę: Parvažiavai?.. paleido? – Kas mane leidinės, kad niekas nebuvo suėmęs Žem. 3. atrišinėti: Leidinėja… … Dictionary of the Lithuanian Language
